DARIUS KRASAUSKAS>
Prieš pat premjerą paaiškėjo, kad joje dalyvauti negalėsiu. O berods jau kitą dieną mums atnešė pluoštą nuotraukų iš spektaklio. Tarp jų buvo viena – kur Dainius ir Viktorija vienas į kitą veidu, bet tarsi nemato, jie tyli, bet atrodo lyg sieloje rėkte rėktų – taigi, jei būčiau matęs vien tą nuotrauką, vieną vienintelę, aš vis tiek būčiau išdrįsęs bet kam pasakyti, kad spektaklis puikus.
SIMONAS KEBLAS>
Šis spektaklis iš mūsų statytų man pats artimiausias įvairiom prasmėm ir, manau, pats brandžiausias. Pirmiausia – dėl puikios komandos, dirbusios prie „Duetų“ pastatymo. Be jų iniciatyvos, paramos ir supratimo spektaklio paprasčiausiai nebūtų. „Duetai“ – tai skrupulingai išrinktas, labai lauktas ir tarsi iš kruopelių sudėtas darbas, kuriuo labai didžiuojuosi.
Kartais atrodo, kad „Duetų“ pastatymas buvo bene didžiausias iššūkis visoje mūsų veikloje. Lyg naujo miesto kūrimas. Gal todėl po to pajutau, kad mes tikrai išaugome: pažindami žmones ir įvairiausius niuansus, eidami koja kojon su bendraminčiais ir įgyvendindami savo idėjas.
Šioje komedijoje atrandu daug savęs ir savo gyvenimo. Be to, spektaklis manyje kaskart išlieka: jam pasibaigus vis atrandu ką nors nauja, o mintys ir emocijos sukasi viduje dar kelias dienas. Išlieka skoningas humoras ir suvokimas, kad pasijuokti verta visų pirmiausia iš savęs. O spektaklyje aš turiu neeilinę progą bent dalį savęs pamatyti iš šalies. Manau, kad kiekvienas šioje paprastoje-sudėtingoje komedijoje atras save ir sau artimas prasmes, nes, gerai pagalvojus, gyvenimą sudaro ne kas kita kaip savotiškos visa ko nuotrupos.
Žiūrint spektaklį matosi, kad ir Dainius, ir Viktorija į jį įdėjo visą save, visa savo širdį. Spektaklis daugiausia juodai baltas, tačiau scenoje, neabejotinai, matome labai daug spalvų. Muzika – tik kontrabosui ir fortepijonui, tačiau ji įsilieja į bendrą vaizdą, todėl tarsi girdime visą orkestrą.
Aš džiaugiuosi, kad mūsų komandoje yra tikrai talentingų žmonių, dirbančių taip skrupulingai ir atsakingai ir kuriančių taip, kaip dar nebuvo sukurta. Tai išties labai svarbu, nes šiais laikais dažnai stengiamasi įbrukti bet kam ir bet ką. Man atrodo, kad „Duetų“ nupasakoti man nepavyktu net jei ir labai stengčiausi. Spektaklis yra labai asmeniškas, todėl kiekvienas žiuri savomis akimis ir kiekvienam kyla labai asmeninių klausimų. Tiesiog manau, kad tai darbas, kurį VERTA pamatyti.
