Urvinis Žmogus logo

 

Mūsų pirmasis ir todėl mums pats brangiausias teatro scenos kūdikis. Beje, jau toli gražu ne kūdikis, jei skaičiuosime nuo premjeros 2005 metų sausį.

 

Kiekvieną sezoną – po maždaug 100 spektaklių. Tiesą sakant, didesnio miestelio, kuriame „Urvinis žmogus“ nebūtų lankęsis, Lietuvoje tikriausiai nebeatrastumėm. Dainius Kazlauskas, Kostas Smoriginas, Darius Meškauskas ir Vaidotas Martinaitis galėtų pasidalinti ne vienu smagiu atsiminimu iš kelionių po Lietuvą aplankant net pačius atokiausius Lietuvos kampelius.

 

Urvinis žmogus tai, ko gero, didžiausią indėlį į Idioteatro gyvavimą padaręs spektaklis, todėl neminėti jo dešimties metų sukakties proga būtų mažų mažiausia negražu. Šiemet atversime dar vieną, naują, puslapį šio spektaklio gyvenime.

Šį, Urvinio, sezoną jūs turėsite galimybę ne tik matyti jau galima sakyti grandu tapusiu šioje srityje Darių Meškauską . Mes be galo džiaugiamės galėdami 10-mečio scenoje proga pristatyti jums naują ir šviežią Urvinį žmogų, mūsų (ir , neabejoju, jūsų) be galo mylimą - Giedrių Savicką. Žmogų, kuris ves Urvinį žmogų į antrąjį dešimtmetį. Aktorių, kuris savo savitumu nepaliauja stebinęs. Žmogų, su kuriuo, nenustebsiu, mes švęsime Urvinio žmogaus dvidešimtmetį.

 

Su gražiu jubiliejumi visus. Susitiksime kaip įprasta - teatre.

Spektaklis

Ši komedija – apie tave, mane ir mus visus. O jei manai, kad nieko niekada nebūna „apie visus“, tiesiog atsakyk į kelis klausimus.

 

VYRAMS

Kiek kartų per metus nusiperki sau kelnes arba kaklaraištį?

O kiek naujų suknelių arba auskarų per tas pačias 365 dienas į namus atsineša tavo žmona arba draugė?

Beje, jai vaikščiojimas po parduotuvės yra kas – kančia ar malonumas?

 

O DABAR – MOTERIMS

Ar, pridėjusi prie širdies ranką, gali pasakyti, kad supranti, kodėl tavo gyvenimo draugas važinėja į žvejybą?

Kodėl tavo telefono sąskaita visuomet yra tris kartus didesnė už jo?

Ir kodėl jis nemėgsta didžiųjų prekybos centrų?

 

Na štai. Dabar sutinki, kad vyrų ir moterų požiūriai skiriasi? Kaip ir jų įpročiai, norai, aplinkos suvokimas, net kalba. Vyras per dieną pasako 2000 žodžių, o moteris – 7000. Tai nustatė mokslininkai. O moterys vis tiek pyksta, kad vyrai, grįžę iš darbo į namus, tyli. O ką jie gali pasakyti?Juk jiems baigėsi žodžiai!

 

Komedija „Urvinis žmogus“ – apie visa tai. Apie amžinus „nesusipratimus“ tarp vyrų ir moterų. Smulkius skirtumus ir mažučius niuansus, kurie vyro ir moters bendrą gyvenimą nuo pat urvinio žmogaus laikų paverčia nuolatine gyvenimiška komedija.

 

Jei tik, žinoma, į viską pažvelgsime su gera humoro doze. Taip, kaip tai scenoje daro neprilygstami Lietuvos „urviniai“ – aktoriai Darius Meškauskas ir Giedrius Savickas.

Kurejai

 

Darius Meškauskas

darius meškauskas>

Urvinis nuo 2005 m. spalio


GIEDRIUS_SAVICKAS>

Urvinis nuo 2014 m. spalio

Režisierius

Pirmojo pristatymo režisieriai

 

Scenografas

Fotografai

 

 

Interneto dizaineris

Informacijos sklaida

Šviesų dailininkas

Garso režisierius

Dainius Kazlauskas

Dainius Kazlauskas ir Kostas Smoriginas

Vytenis Lingys

Adas Vasiliauskas, Valdas Jarutis, Algis Kriščiūnas ir Michailas Raškovskis

Kęstas Dumbra

Darius Krasauskas

Vytautas Raudonius

Ignas Juzokas

Mes apie spektakli

DARIUS KRASAUSKAS>

Skirtumas tarp teksto ir teatro būna pribloškiantis. Kadaise, žiūrėdamas Vilniuje gastroliuojantį „Šveiką“, negalėjau patikėti, kad iš knygos, kurią skaitydamas iš juoko esu nukritęs nuo kėdės (rimtai!), gali rastis toks... joks spektaklis. Su „Urviniu žmogum“ buvo atvirkščiai. Tekstą perskaičiau kone prisiversdamas: ir čia toji komedija, kuri juokina pusę pasaulio? Kolegos pasakodavo apie pasirengimą premjerai, o aš, prisipažinsiu, prisiminęs tekstą pagalvodavau, kad gal verčiau jos apskritai nebūtų. Po to spektaklį mačiau gal penkiolika kartų. Pasakysiu tik viena – jei nebūčiau skaitęs teksto, „urvinį“ vaidinančių aktorių talentą tikriausiai dar ir dabar laikyčiau savaime suprantamu dalyku.

 

SIMONAS KEBLAS>

Mano vidinis balsas prieš premjerą (2004-ųjų ruduo):

„Pirmas kartas. Ką daryti? Kaip suspėti? Daug nežinomybės, viskas nauja: vieta, žanras, žmones. Niekas, niekas mumis netiki ir viskas, ką sakome, atsimuša kaip į sieną. Gal pavyks susitarti... Nežinau... Bet tikiu. Tikiu visu vidumi: mes privalome, privalome tai padaryti taip, kaip manome esant geriausiai. Tik laiko labai nedaug... O kaip mus įvertins? Ar visi supras? Juk tai nei teatras, nei šou? Jei, duok Dieve, mums pasiseks, vis tiek anksčiau arba vėliau visa tai pamatys kritikai... Va tada mums bus.. O gal viskas bus gerai? Kaip bebūtų, žinau tik viena: mes turime, tiesiog privalome tai padaryti iš širdies, laikas viską parodys. Beje, juk mes ne vieni, scenoje – puikus aktorius, tikrai gabus ir talentingas. Su juo mums labai labai pasisekė. Viskas. Mažiau kalbu, daugiau darbų.“

 

Mano vidinis balsas po premjeros (2005-ųjų pavasaris):

„Ohohoho!!!! Mums tikrai labai, mums laaaabai pasisekė! Aš sakiau, juk aš sakiau, kad privalome daryti viską, viską, ką tik galime ir kaip galima geriau. Vadinasi, ne veltui stengėmės. Turime branginti ir puoselėti tai, ką turime – tai nepaprasti žmonės, iš kurių aš kasdien mokausi ir semiuosi patirties. Privalome augti. Aš noriu žinoti viską! Koks nepaprastai didelis, platus ir nenusakomas yra teatro pasaulis... Pirmyn!!!!“


DONATAS TARASEVIČIUS

Rašydamas šias eilutes skaičiau Malcolmo Gladwello „Outliers“ – knygą, kurią man mūsų beveik bendro gimtadienio proga padovanojo mano geras draugas ir mūsų interneto dizaineris Kęstas. Ten, remiantis pavyzdžiais, kalbama apie tai, jog, pasikasus kiek giliau istorijoje, galima būtų kiekvieną daug pasiekusį žmogų ir net genijų (nuo Mozarto iki Gates‘o) pavadinti tam tikrų atsitiktinių įvykių ir atsitiktinės sėkmės kūdikiu. Tikrai nenoriu pasakyti, jog jų talentas nieko nevertas. Tiesiog kartais vien talento nepakanka. Kartais reikia tos kad ir trumputės sėkmės akimirkos, kai geltonsnapis (o ateityje – dar vienas sėkmės kūdikis) atsiduria tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Įsivaizduokime, kad jaunas režisierius, ką tik baigęs studijas ir pristatęs savo diplominį darbą, bebaigdamas kokį šeštą bokalą alaus lieja nuoskaudą, koks jis nesuprastas ir neįvertintas, visiškai nepažįstamam žmogui. Ir čia paaiškėja, kad tas nepažįstamasis – tai ŽPR arba Žymiausias Pasaulyje Režisierius. (Beje, ši istorija yra beveik neišgalvota).

 

„Urvinis žmogus“ – tai mano ŽPR ir tuo pačiu – ta atsitiktinumų virtinė, kuri, drįstu teigti, apvertė mano gyvenimą aukštyn kojom. Atsitiktinumai, o tiksliau, žmonės, kuriuos man pasisekė sutikti statant šį spektaklį ir be kurių šiuo metu nelabai įsivaizduoju savo gyvenimo, – tie žmonės išmokė mane mylėti teatrą. Ne, ne tą teatrą – Pastatą, kuriame vaidinamos Dramos arba Komedijos. Greičiau tą, kuris gimsta bendraminčių ir draugų, gerbiančių vienas kitą ir profesionaliai atliekančių savo darbą, rate. Žmonių, kuriems rūpi, ką jie daro, kodėl ir kam. Kuriems į spektaklį atėjęs žiūrovas – tai ne dar vienas parduotas bilietas, o didelės bendraminčių komandos dalelė. Būtent toks yra teatras, kurį atradau sau. Ir būtent tokiame teatre gimė „Urvinis žmogus“. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad būtent tokį teatrą „Urvinis žmogus“ pats ir pagimdė.

 

Autorius
Urvinis Žmogus autorius

Pjesę „Urvinis žmogus“ parašė amerikietis aktorius ir režisierius Robas Bekeris (Rob Becker). Regis, reikėtų sakyti, kad jis ją tiesiog sudėliojo, mat „Urvinis žmogus“ – tai savotiškas etiudų, pokštų ir mizanscenų apie vyrus ir moteris rinkinys. Visus šiuos epizodus R.Bekeris iki „Urvinis žmogaus“ dešimtis ir šimtus kartų buvo suvaidinęs televizijoje ir teatre, kol 1991 metais paleido į pasaulį „urvinį“, pelniusį jam pasaulinę šlovę.

 

Su pasisekimu pristatęs „urvinį“ savo gimtojoje Kalifornijoje, ilgą laiką R.Bekeris buvo ir vienintelis spektaklio aktorius, režisierius bei scenografas.

 

Svarbiausią spektaklio idėją jis apibūdina taip: „Vyrai ir moterys vieni kitus supranta skirtingai. Dvi lytys – tai lyg dvi skirtingos kultūros, turinčios savitų tradicijų ir ritualų. Gal dėl to, kad nuo pat seniausių laikų vyrai ir moterys vystėsi skirtingai: vyrai medžiojo žvėris, o moterys rinko vaisius ir žoles“.

Urvinis Žmogus pasaulyje

Ši komedija pastatyta daugiau kaip 40-yje pasaulio šalių, nuo Islandijos iki Australijos. Spektaklį jau matė apie 5 mln. žiūrovų.

 

Brodvėjuje „Urvinis žmogus“ debiutavo 1995 metais, buvo parodytas daugiau kaip 700 kartų ir tapo ilgiausiai rodytu vieno aktoriaus spektakliu per visą Brodvėjaus istoriją.

 

Niujorke yra „Urvinio gatvė“: 1996 metais tuometinis miesto meras Rudolfas Džiulianis paskelbė, kad tokiu pavadinimu (angl. Caveman Way) perkrikštijama didžiausio JAV miesto Vakarų 44-oji gatvė, kurioje stovi šį spektaklį rodęs teatras „Helen Hayes Theater“.

Urvinis Žmogus galerija

Urvinio gimtadienis 2006 metais:

IMG_5645.JPG -
IMG_5647.JPG -
IMG_5652.JPG -
IMG_5656.JPG -
IMG_5657.JPG -
IMG_5658.JPG -
IMG_5659.JPG -
Urvinis trys-1.jpg -
Urvinis trys-12.jpg -
Urvinis trys-13.jpg -
Urvinis trys-2.jpg -
Urvinis trys-21.jpg -
Urvinis trys-22.jpg -
Urvinis trys-27.jpg -
Urvinis trys-28.jpg -
Urvinis trys-3.jpg -
Urvinis trys-31.jpg -
Urvinis trys-9.jpg -
Urvinis trys-TRYS_SUM.jpg -
Urvinis trys_SUM.jpg -
Urvinis trys_SUM_2.jpg -
Urvinis trys_TRYS_2.jpg -

 

Urvinio gimtadieni 2008 metais:

Trys urviniai.JPG -
Urvynis1170.JPG -
Urvynis1176.JPG -
Urvynis1284.JPG -
Urvynis1317.JPG -
Urvynis1354.JPG -
Urvynis1357.JPG -
Urvynis1399.JPG -
Urvynis1430.JPG -
Urvynis1442.JPG -
Urvynis1587.JPG -
Urvynis1614.JPG -
Urvynis1646.JPG -
Urvynis1692.JPG -
Urvynis1730.JPG -
Urvynis1974.JPG -
Urvynis1988.JPG -
Urvynis1998.JPG -
Urvynis2057.JPG -
Urvynis2122.JPG -
Urvynis2356.JPG -
Atsiliepimai
erika
2006/5/19 11:51
ar birzelio menesi spektakliai bus rodomi? visiems artimiesiems dovanoju bilietus, kad pasiimtu doze juoko.
erika
2006/5/19 11:50
paskaiciau cia musu atsiliepimus, ir priejau isvados, kas liecia sales ,kurioje reiketu ziureti, pati ziurejau du kartus Klaipedos Koncertu saleje, kamerine gaivi aplinka, ir tikrai neuzia kavos aparatas, dumai negrauzia akiu.
cezariui:
2006/5/18 21:09
pritariu!!!!unreal!!!!!respect!!!
cezariz
2006/5/18 18:31
Ner cia ko varyt ant spektaklio ir ant rengeju. Senai nebuvau tokiam geram renginy. Super!
Laura
2006/5/18 15:54
Puikiausias spektaklis.
Aurai
2006/5/18 10:12
Aš irgi vakar žiūrėjau šį spektaklį. Jis tiesiog puikus.
Jokie dūmai akių negraužė, nors ir pati esu nerūkanti. Ir man labai gaila tokių amžinai bambančių ir viskuo nepatenkintų žmonių, kurie gadina nuotaiką ne tik sau, bet ir kitiems.
2006/5/18 9:36
Vakar žiūrėjau spektaklį Kauno klube "Oazė, kuriame vaidino K. Smoryginas. Man spektaklis nei patiko, nei nepatiko- banalus.
tačiau labai nepatiko "Oazės organizacija. Biliete nurodyta, kad spektaklis prasideda 19.30-prasidėjo 19.55. Salėje spektaklio metu kai kurie žiūrovai pastoviai rūkė. nuo dūmų graužė akis. Atsiprašau, tačiau aš atėjau žiūrėti spektaklio, o ne kvėpuoti prirūkytu oru. Paklausus padavėjos, kodėl salėje rūkoma, atsakė, kad už tvarką atsako rengėjai. Jeigu tai tiesa, prašyčiau, kad ateityje spektaklio metu būtų nerūkoma. Cigarečių dūmai tikrai neprideda teigiamų emocijų.
o man
2006/5/17 13:07
visai negaila tokiu zmoniu;)
Tomas
2006/5/16 17:44
Gaila, kad Kosto jau nebebus... Gal atsiras kazkas vietoj jo?
Tadas
2006/5/16 14:09
Bauda superinis isvis spektaklis...:)
Urv.
2006/5/16 12:12
Maciau su Meskausku. Kazkaip nieko. Bet bajeriai siaip sau. astrumo truksta.
cca
2006/5/16 11:43
maciau spektakli 2 kartus, su Meskausku ir su Kazlausku. Su Meskausku patiko labai, uzburianti vaidyba, viskas nerealu. Kai vaidino Kazlauskas atrode lyg stebeciau banalia, nykia pastarosiois parodija, labai nusivyliau, laukiau spektaklio pabaigos. Kazlauskas pastoviai taisesi mikrafona, vaidyba siaip sau..Po Meskausko buvau labai labai susizavejusi siuo spektakliu, bet dabar jis man atrodo lekstas ir banalus :/
Ramunei
2006/5/15 11:34
Kaip galima manyti nei macius nei girdejus?Cia man primena kaip sako maanu rytoj nelis
2006/5/15 11:19
mes visi , kaip tikri lietuviai , pirmiausia turim visus išplūsti, o tik paskui pereiti prie reikalo esmės. žiūrėjau spektaklį Klaipėdoje,05.13d. viskas būtų gerai , tik balkone garsas dingsta , kažkur išsisklaido, todėl ne viską galima aiškiai girdėt. tiek to nepasitenkinimo...
D. KAZLAUSKO vaidyba sužavėjo. Kad vienas žmogus 2-iem valandom prikaustytų publiką, o ji dar ir juoktųsi... fantastika. stebėjausi , kad mūsų humoristai vis dejuoja , kad lietuvius prajuokinti sunku. Pasirodo , kad tai priklauso ne vien nuo stebėtojų lietuvių , bet ir nuo lietuvių atlikėjų. D.Kazlauskas vaidina nuoširdžiai,betarpiškai bendrauja su publika,jo neišmuša iš vėžių žiūrovų komentarai. O ko verti aktoriaus pantomimos,breiko,gimnastikos elementai... Kiek telpa viename žmoguje. šaunu. Mane labiausiai nudžiugino,kad spektakliu džiaugėsi ir vyrai , su kuriais buvome. Moterims įtikti lengviau , jos jausmingos ,- teisingai pastebėjo urvinis. Vitamino C, manau ,prisigamino visi. Ačiū už tai labiausiai aktoriui D.Kazlauskui. galima perteikti tekstą taip kaip nori,galima taip kaip reikia , bet kad būtų iš širdies reikia ir talento. Ačiū aktoriui. Neveltui santūrieji lietuviai ilgai plojo atsistojæ, kas yra mums visai nebūdinga. Pasirodo , kad mokame... Tik kad būtų už ką.
Pavargome nuo sudėtingų spektaklių,norisi ne vien kino teatre atsipalaiduoti . Už tai ačiū spektaklio sumanytojams.
2006/5/14 19:59
Vakar ir as pagaliau pamaciau sita spektakli...Tikrai labai patiko.Daugiausia laiko zavejausi pacio aktoriaus,KAZLAUSKO,profesionalumu.Ir kaip taip galima visa laika islaikyti zmoniu demesi?Vaidinama su tokia energija,ugnele,uzsivedimu.Vienas zmogus sugebejo parodyti daugiau negu pamacius spektakli su 20 aktoriu.Tikrai gerbiu Kazlauska,jo aktoryste,improvizacija...
Komentuoti
Vardas
Email
Atsiliepimas
Įveskite apsaugos kodą: p6yc4p