Urvinis Žmogus logo

 

Mūsų pirmasis ir todėl mums pats brangiausias teatro scenos kūdikis. Beje, jau toli gražu ne kūdikis, jei skaičiuosime nuo premjeros 2005 metų sausį.

 

Kiekvieną sezoną – po maždaug 100 spektaklių. Tiesą sakant, didesnio miestelio, kuriame „Urvinis žmogus“ nebūtų lankęsis, Lietuvoje tikriausiai nebeatrastumėm. Dainius Kazlauskas, Kostas Smoriginas, Darius Meškauskas ir Vaidotas Martinaitis galėtų pasidalinti ne vienu smagiu atsiminimu iš kelionių po Lietuvą aplankant net pačius atokiausius Lietuvos kampelius.

 

Urvinis žmogus tai, ko gero, didžiausią indėlį į Idioteatro gyvavimą padaręs spektaklis, todėl neminėti jo dešimties metų sukakties būtų mažų mažiausia negražu. 2015-aisiais atvėrėme dar vieną, naują, puslapį šio spektaklio gyvenime.

Šiandien jūs turite galimybę ne tik matyti jau galima sakyti grandu tapusiu šioje srityje Darių Meškauską . Mes be galo džiaugiamės galėję 10-mečio scenoje proga pristatyti jums naują ir šviežią Urvinį žmogų, mūsų (ir , neabejoju, jūsų) be galo mylimą - Giedrių Savicką. Žmogų, kuris veda Urvinį žmogų į antrąjį dešimtmetį. Aktorių, kuris savo savitumu nepaliauja stebinęs. Žmogų, su kuriuo, nenustebsiu, mes švęsime Urvinio žmogaus dvidešimtmetį.

 

Su gražiu jubiliejumi visus. Susitiksime kaip įprasta - teatre.

Spektaklis

Ši komedija – apie tave, mane ir mus visus. O jei manai, kad nieko niekada nebūna „apie visus“, tiesiog atsakyk į kelis klausimus.

 

VYRAMS

Kiek kartų per metus nusiperki sau kelnes arba kaklaraištį?

O kiek naujų suknelių arba auskarų per tas pačias 365 dienas į namus atsineša tavo žmona arba draugė?

Beje, jai vaikščiojimas po parduotuvės yra kas – kančia ar malonumas?

 

O DABAR – MOTERIMS

Ar, pridėjusi prie širdies ranką, gali pasakyti, kad supranti, kodėl tavo gyvenimo draugas važinėja į žvejybą?

Kodėl tavo telefono sąskaita visuomet yra tris kartus didesnė už jo?

Ir kodėl jis nemėgsta didžiųjų prekybos centrų?

 

Na štai. Dabar sutinki, kad vyrų ir moterų požiūriai skiriasi? Kaip ir jų įpročiai, norai, aplinkos suvokimas, net kalba. Vyras per dieną pasako 2000 žodžių, o moteris – 7000. Tai nustatė mokslininkai. O moterys vis tiek pyksta, kad vyrai, grįžę iš darbo į namus, tyli. O ką jie gali pasakyti?Juk jiems baigėsi žodžiai!

 

Komedija „Urvinis žmogus“ – apie visa tai. Apie amžinus „nesusipratimus“ tarp vyrų ir moterų. Smulkius skirtumus ir mažučius niuansus, kurie vyro ir moters bendrą gyvenimą nuo pat urvinio žmogaus laikų paverčia nuolatine gyvenimiška komedija.

 

Jei tik, žinoma, į viską pažvelgsime su gera humoro doze. Taip, kaip tai scenoje daro neprilygstami Lietuvos „urviniai“ – aktoriai Darius Meškauskas ir Giedrius Savickas.

Kurejai

 

Darius Meškauskas

darius meškauskas>

Urvinis nuo 2005 m. spalio


GIEDRIUS_SAVICKAS>

Urvinis nuo 2014 m. spalio

Režisierius

Pirmojo pristatymo režisieriai

 

Scenografas

Fotografai

 

 

Interneto dizaineris

Informacijos sklaida

Šviesų dailininkas

Garso režisierius

Dainius Kazlauskas

Dainius Kazlauskas ir Kostas Smoriginas

Vytenis Lingys

Adas Vasiliauskas, Valdas Jarutis, Algis Kriščiūnas ir Michailas Raškovskis

Kęstas Dumbra

Darius Krasauskas

Vytautas Raudonius

Ignas Juzokas

Mes apie spektakli

DARIUS KRASAUSKAS>

Skirtumas tarp teksto ir teatro būna pribloškiantis. Kadaise, žiūrėdamas Vilniuje gastroliuojantį „Šveiką“, negalėjau patikėti, kad iš knygos, kurią skaitydamas iš juoko esu nukritęs nuo kėdės (rimtai!), gali rastis toks... joks spektaklis. Su „Urviniu žmogum“ buvo atvirkščiai. Tekstą perskaičiau kone prisiversdamas: ir čia toji komedija, kuri juokina pusę pasaulio? Kolegos pasakodavo apie pasirengimą premjerai, o aš, prisipažinsiu, prisiminęs tekstą pagalvodavau, kad gal verčiau jos apskritai nebūtų. Po to spektaklį mačiau gal penkiolika kartų. Pasakysiu tik viena – jei nebūčiau skaitęs teksto, „urvinį“ vaidinančių aktorių talentą tikriausiai dar ir dabar laikyčiau savaime suprantamu dalyku.

 

SIMONAS KEBLAS>

Mano vidinis balsas prieš premjerą (2004-ųjų ruduo):

„Pirmas kartas. Ką daryti? Kaip suspėti? Daug nežinomybės, viskas nauja: vieta, žanras, žmones. Niekas, niekas mumis netiki ir viskas, ką sakome, atsimuša kaip į sieną. Gal pavyks susitarti... Nežinau... Bet tikiu. Tikiu visu vidumi: mes privalome, privalome tai padaryti taip, kaip manome esant geriausiai. Tik laiko labai nedaug... O kaip mus įvertins? Ar visi supras? Juk tai nei teatras, nei šou? Jei, duok Dieve, mums pasiseks, vis tiek anksčiau arba vėliau visa tai pamatys kritikai... Va tada mums bus.. O gal viskas bus gerai? Kaip bebūtų, žinau tik viena: mes turime, tiesiog privalome tai padaryti iš širdies, laikas viską parodys. Beje, juk mes ne vieni, scenoje – puikus aktorius, tikrai gabus ir talentingas. Su juo mums labai labai pasisekė. Viskas. Mažiau kalbu, daugiau darbų.“

 

Mano vidinis balsas po premjeros (2005-ųjų pavasaris):

„Ohohoho!!!! Mums tikrai labai, mums laaaabai pasisekė! Aš sakiau, juk aš sakiau, kad privalome daryti viską, viską, ką tik galime ir kaip galima geriau. Vadinasi, ne veltui stengėmės. Turime branginti ir puoselėti tai, ką turime – tai nepaprasti žmonės, iš kurių aš kasdien mokausi ir semiuosi patirties. Privalome augti. Aš noriu žinoti viską! Koks nepaprastai didelis, platus ir nenusakomas yra teatro pasaulis... Pirmyn!!!!“


DONATAS TARASEVIČIUS

Rašydamas šias eilutes skaičiau Malcolmo Gladwello „Outliers“ – knygą, kurią man mūsų beveik bendro gimtadienio proga padovanojo mano geras draugas ir mūsų interneto dizaineris Kęstas. Ten, remiantis pavyzdžiais, kalbama apie tai, jog, pasikasus kiek giliau istorijoje, galima būtų kiekvieną daug pasiekusį žmogų ir net genijų (nuo Mozarto iki Gates‘o) pavadinti tam tikrų atsitiktinių įvykių ir atsitiktinės sėkmės kūdikiu. Tikrai nenoriu pasakyti, jog jų talentas nieko nevertas. Tiesiog kartais vien talento nepakanka. Kartais reikia tos kad ir trumputės sėkmės akimirkos, kai geltonsnapis (o ateityje – dar vienas sėkmės kūdikis) atsiduria tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Įsivaizduokime, kad jaunas režisierius, ką tik baigęs studijas ir pristatęs savo diplominį darbą, bebaigdamas kokį šeštą bokalą alaus lieja nuoskaudą, koks jis nesuprastas ir neįvertintas, visiškai nepažįstamam žmogui. Ir čia paaiškėja, kad tas nepažįstamasis – tai ŽPR arba Žymiausias Pasaulyje Režisierius. (Beje, ši istorija yra beveik neišgalvota).

 

„Urvinis žmogus“ – tai mano ŽPR ir tuo pačiu – ta atsitiktinumų virtinė, kuri, drįstu teigti, apvertė mano gyvenimą aukštyn kojom. Atsitiktinumai, o tiksliau, žmonės, kuriuos man pasisekė sutikti statant šį spektaklį ir be kurių šiuo metu nelabai įsivaizduoju savo gyvenimo, – tie žmonės išmokė mane mylėti teatrą. Ne, ne tą teatrą – Pastatą, kuriame vaidinamos Dramos arba Komedijos. Greičiau tą, kuris gimsta bendraminčių ir draugų, gerbiančių vienas kitą ir profesionaliai atliekančių savo darbą, rate. Žmonių, kuriems rūpi, ką jie daro, kodėl ir kam. Kuriems į spektaklį atėjęs žiūrovas – tai ne dar vienas parduotas bilietas, o didelės bendraminčių komandos dalelė. Būtent toks yra teatras, kurį atradau sau. Ir būtent tokiame teatre gimė „Urvinis žmogus“. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad būtent tokį teatrą „Urvinis žmogus“ pats ir pagimdė.

 

Autorius
Urvinis Žmogus autorius

Pjesę „Urvinis žmogus“ parašė amerikietis aktorius ir režisierius Robas Bekeris (Rob Becker). Regis, reikėtų sakyti, kad jis ją tiesiog sudėliojo, mat „Urvinis žmogus“ – tai savotiškas etiudų, pokštų ir mizanscenų apie vyrus ir moteris rinkinys. Visus šiuos epizodus R.Bekeris iki „Urvinis žmogaus“ dešimtis ir šimtus kartų buvo suvaidinęs televizijoje ir teatre, kol 1991 metais paleido į pasaulį „urvinį“, pelniusį jam pasaulinę šlovę.

 

Su pasisekimu pristatęs „urvinį“ savo gimtojoje Kalifornijoje, ilgą laiką R.Bekeris buvo ir vienintelis spektaklio aktorius, režisierius bei scenografas.

 

Svarbiausią spektaklio idėją jis apibūdina taip: „Vyrai ir moterys vieni kitus supranta skirtingai. Dvi lytys – tai lyg dvi skirtingos kultūros, turinčios savitų tradicijų ir ritualų. Gal dėl to, kad nuo pat seniausių laikų vyrai ir moterys vystėsi skirtingai: vyrai medžiojo žvėris, o moterys rinko vaisius ir žoles“.

Urvinis Žmogus pasaulyje

Ši komedija pastatyta daugiau kaip 40-yje pasaulio šalių, nuo Islandijos iki Australijos. Spektaklį jau matė apie 5 mln. žiūrovų.

 

Brodvėjuje „Urvinis žmogus“ debiutavo 1995 metais, buvo parodytas daugiau kaip 700 kartų ir tapo ilgiausiai rodytu vieno aktoriaus spektakliu per visą Brodvėjaus istoriją.

 

Niujorke yra „Urvinio gatvė“: 1996 metais tuometinis miesto meras Rudolfas Džiulianis paskelbė, kad tokiu pavadinimu (angl. Caveman Way) perkrikštijama didžiausio JAV miesto Vakarų 44-oji gatvė, kurioje stovi šį spektaklį rodęs teatras „Helen Hayes Theater“.

Urvinis Žmogus galerija

Urvinio gimtadienis 2006 metais:

IMG_5645.JPG -
IMG_5647.JPG -
IMG_5652.JPG -
IMG_5656.JPG -
IMG_5657.JPG -
IMG_5658.JPG -
IMG_5659.JPG -
Urvinis trys-1.jpg -
Urvinis trys-12.jpg -
Urvinis trys-13.jpg -
Urvinis trys-2.jpg -
Urvinis trys-21.jpg -
Urvinis trys-22.jpg -
Urvinis trys-27.jpg -
Urvinis trys-28.jpg -
Urvinis trys-3.jpg -
Urvinis trys-31.jpg -
Urvinis trys-9.jpg -
Urvinis trys-TRYS_SUM.jpg -
Urvinis trys_SUM.jpg -
Urvinis trys_SUM_2.jpg -
Urvinis trys_TRYS_2.jpg -

 

Urvinio gimtadieni 2008 metais:

Trys urviniai.JPG -
Urvynis1170.JPG -
Urvynis1176.JPG -
Urvynis1284.JPG -
Urvynis1317.JPG -
Urvynis1354.JPG -
Urvynis1357.JPG -
Urvynis1399.JPG -
Urvynis1430.JPG -
Urvynis1442.JPG -
Urvynis1587.JPG -
Urvynis1614.JPG -
Urvynis1646.JPG -
Urvynis1692.JPG -
Urvynis1730.JPG -
Urvynis1974.JPG -
Urvynis1988.JPG -
Urvynis1998.JPG -
Urvynis2057.JPG -
Urvynis2122.JPG -
Urvynis2356.JPG -
Atsiliepimai
2006/5/29 21:23
bilietu gauti visai imanoma, tik ne pacia pirma diena. Mes bandem bilietus rezervuoti tik paskelbus ju pardavima - be sansu. Po poros dienu, kai grizo nenupirkti bilietai, mes juos laisvai rezervavome. Ir pazinciu nereikejo. :)

2006/5/29 15:37
...o as nemaciau spektaklio ir atrodo siemet nepamatysiu, nes be pazinciu TIKETOJE bilieru gauti neimanoma. Kaip jus visi gaunate bilietus, jei pirmaja platinimo ir rezervavimo sekunde - bilietu jau nera? Be pazinciu musu svogeriu kraste jauciuosi tokia urvine... :(
2006/5/28 1:26
vakar buvau OAZEJ ir ziurejau si spektakli. nuostabus. ne veltui ziurovai tiek ilgai plojo atsidekodami aktoriui uz puikia vaidyba. likau nerealiai patenkinta ;] re5pect
XX
2006/5/26 23:04
Nesuprantu, kaip jums nesigauna tų bilietų nusipirkti. Tiketa veikia be priekaištų, ne taip kaip bilietai.lt buvo. šiandien be problemų internetu draugei užrezervavau bilietus.
cca
2006/5/26 22:26
maciau su Meskausku ir su Kazlausku, tai Meskauskas - nepalyginamai ispudingiau.
2006/5/26 13:39
Sveikuciai, na va, ir vel nepavyko bilietuku isigyti... :( jei kas netycia turetumet per daug :) as mielai priglausciau juos... man reiektu 2 bilietuku, geriausia Vilniuje... bet gal ir i Kauna susigundyciau atlekti... Is anksto dekoju.
Loreta
2006/5/24 8:55
Puikus spekltaklio scenarijus, bet dar puikesnėisaktoriaus Kazlausko pasirodymas. Bet organizatoriai elgiasi labai nesąžiningai New York klube parteryje prikišdami dvigubai daugiau kedžių nei protu galima suvokti. Ar nepigiai sumpokėjæ monės turi sėdėti kaip silkės statinėj ir spektaklio metu šešiolika kartų atsistoti, kad praleistų padavėją? Labai negražu tokiu būdu didinti savo pajamas. Nejaugi nėra jokių reikalavimų -išrovų susodinimui?
Topas
2006/5/23 17:05
ech kad uzdraustu rukyma saleje tai butu super...bet dabar kai aplinka tokia pusiau klubine pusiau teatraline tai visi traukia kiek nori..seip pats spektaklis kompensuoja sia visa nemalonia aplinka
Renatai
2006/5/23 13:37
Klaipedoj vasara nebus, dasides palanga bei nida
Akvilei
2006/5/23 10:25
Eik Su Kazlausku arba Meshkausku - jie abu fantastishki, nors viename spektaklyje man labiau patinka Kazlauskas, kitame Meshkauskas. Zodziu tikrai prisijuoksi iki asaru :)
2006/5/23 8:49
Ar birželio mėn. dar bus rodomas spektaklis Klaipėdoje? Kada bus paskelbtos datos?
Akvile
2006/5/22 20:46
Atsiprašau - NUOMONė
Akvile
2006/5/22 20:44
Jusu nuomenė: eit paziureti kazlausko, smorigino ar meskausko?
sagute
2006/5/22 11:10
labai daug geru atsiliepimu, bet kazkodel su Smorihginu nelabai noreciau ziureti.
2006/5/21 9:07
Tikėjausi ryškiai SNOBIšKO reginio. Apsirikau.
Spektaklis - aukščiausios prabos. Teksto, režisūros ir visų pirma vaidybos (mano spektaklyje - DARIUS MEšKAUSKAS) atžvilgiu.

Iš komerciališkumo poziciojų yra tik žmonių sugrūdimas ir labai nemalonus New York klubo paskendimas cigarečių dūmuose.
Taip pat dėl pertraukos (daugiau užsakys maisto ir gėrimų), spektaklis be reikalo nutraukiamas, o kad būtų "pateisinta" antra dalis - ištæsiamas, nebeturint ką naujo pasakyti. Ima kartotis tas pats per tą patį - turėjo būti vienos dalies ir kokias 20 min. trumpesnis. 2 val. taip pat "pasiteisinimas" prieš bilietų kainą...
Taip pat, prisiminus rusų monologinius didmeistrius (Raikinai, G.Hazanovas, M.žvaneckis, M.Galkinas ir pan.) liūdina spektaklio atlikėjo ekspromtinis nekūrybiškumas/rutiniškumas - taip, kaip sugalvojo prieš 1,5 metų, taip ir varo. Turiu galvoje tokias aktualijų akivaizdžiai pageidautinas detales, kaip supratimas, koks furoras būtų sukilæs klube, jeigu vietoje nuvalkioto amerikoniško standarto - JESUS CHRIST-SUPERSTAR, (kada parodijuojamas įsiskverbimas) būtų aktoriaus dėkinguoju balsų užrėkta WE ARE THE WINNERS.... Juk spektaklis vyko mums "istorinės" Eurovizijos finalo dieną ir vėlavome po spektaklio į transliacijos pradžią. ECH...

Visa kita - COOL. Rekomenduočiau visiems pamatyti
Komentuoti
Vardas
Email
Atsiliepimas
Įveskite apsaugos kodą: 4gkryu