DAINIUS KAZLAUSKAS>
Aktorius ir režisierius
Visame pasaulyje – daugybė galinčiųjų kažką profesionaliai padaryti ir labai mažai idėjų. Todėl šiandien įvairiausiais būdais perpakuojama tai, kas buvo sukurta anksčiau. Šio teatro atsiradimas man – iššūkis. Kuo visa tai baigsis – nežinau. Bet žinau, nuo ko prasidėjo. Jį sukūrė bendraminčiai, vertinantys galimybę būti savimi. Mums tai didžiausia vertybė ir svarbiausia kryptis.
DONATAS TARASEVIČIUS>
Vadovas
Idėja ir jos įgyvendinimo būdai gali keistis net kai iki finalo lieka vienas žingsnelis. Nes neįmanoma net prielaida, kad kuri nors idėja yra nepriekaištinga. Vėjas. Matau jį ir kiekvieną kartą negaliu atsistebėti tuo mažu stebuklu. Kaip jis žiūri, šypsosi, verkia, atranda, džiaugiasi ir liūdi. Jis spinduliuoja nepaprastą energiją: bėga, krenta, keliasi ir vėl bėga. Būtinai padaro viską, kas jam neleidžiama, bet visada pasako ačiū. Kalba kartais tik sau suprantama kalba, bet daro tai taip išraiškingai, kad nuščiuvę jo klausosi visi. Net kai jis miega, atrodo, kad su juo užmiega visas pasaulis, norintis su juo susitikti net ir jo sapne. Kiekvieną kartą matydamas jį vėl iš naujo pradedu tikėti.
„Idioteatras“? Pažindamas žmones, supančius mane čia kiekvieną dieną, jaučiu, lyg jį būtų norėjęs sukurti Vėjas man – kad aš bent iš dalies galėčiau jaustis tarsi su juo, kai jo šalia nėra. Ir, manau, jam tai tikrai pavyko.

SIMONAS

KEBLAS>
Prodiuseris

Gerai idėjai gimti reikia gerų žmonių. Gerai minčiai reikia nuoširdumo ir tiesos. Reikia, kad būtų gera. Vertinkime tai, ką turime brangiausia – gerus žmones Diena pasitaikė išskirtinai sunki, o vakare dar spektaklis. Mano darbo dalis. O norėjosi tik greičiau atsidurti kažkur kitur, visiškoje tyloje. Spektaklis artėjo prie pabaigos, stebėjau publiką ir pamačiau senyvą vyrą. Jis tarsi sapne žiūrėjo į sceną, nė akimirkai neatitraukdamas akių, o jo ranka stipriai gniaužė šalia sėdinčios moters ranką. Spektakliui baigiantis jo skruostai vos pastebimai virpėjo, o po to jais nuriedėjo kelios ašaros. Jis pirmasis pradėjo ploti ir atsistojo. Po to pradėjo stotis kiti, galiausiai visa salė stovėjo ir ošė nuo ovacijų. Uždanga. Vyras tebežiūrėjo į sceną ir laikė suspaudęs moters ranką. Po to jie atsistojo, apsikabino ir lėtai, šypsodamiesi išėjo. Niekada gyvenime negalvojau, kad dirbsiu teatre.


DARIUS KRASAUSKAS>
TekstŲ kŪrĖjas
Jei idėją sugalvojai greitai ir lengvai, gali neabejoti, kad ji buvo jau ne kartą sugalvota iki tavęs. Tiesa, būna išimčių, bet man dar nepasitaikė. Kai studijavau žurnalistiką, jau pirmame kurse pagalvodavau: gyvenime būtų jėga atsirasti kažkur prie meno. Dabar kartais pats sau pavydžiu: mano darbas – prie teatro, mano hobis – prie muzikos, ir net laisvalaikis sodyboje – savotiškas menas, jei tik pritarsite, kad gamta – didžiausias iš menų. Ir, svarbiausia, visur tokie žmonės, su kuriais galima kalnus nuversti. Būna, kad ir pasibaram. Bet neapsimetinėjam. Žinot, aš kartais tikrai pats sau pavydžiu.





Idiotiesa
Ištikimiausiems savo draugams apie būsimus spektaklius ir bilietų pardavimo pradžią pranešame anksčiau negu visiems likusiems. Jei nori naujienas sužinoti pirmas, tereikia įvesti savo elektroninio pašto adresą.

Email
Artimiausi spektakliai
2017/04/04 20:00
Muzikinis teatras Legendos klubas (Kalvarijų g. 85, Vilnius)
2017/04/08 18:00
Panevėžio teatras "Menas"
2017/04/09 17:00
Kauno valstybinis lėlių teatras (Laisvės al. 87A, Kaunas)
Dienoraštis
2016/12/08 18:00

 

Ką gi, sulaukėme. Jis atėjo. Tas laikotarpis, kurio visus metus laukia vaikai ir bijo suaugę. (Čia naudojamas švelnesnis žodis vietoje žodžių „nelaukia“ ir „nekenčia“ - aut. past.)

 

Laikotarpis, kurio metu vaikai skaičiuoja dienas iki TOS akimirkos, kai pagaliau išsipildys jų didžiausi troškimai. (Tam, beje, yra sugalvoti saldūs kalendoriai, kad neprailgtų laukimas). Taip pat tai laikotarpis, kuris neretam suaugusiam lyg gyvas priekaištas kasdien primena, kad tu dar nepasirūpinai dovanomis artimiausiems žmonėms. Kiekvieną dieną tas priekaištas vis stiprėja (beje, eksponentiškai, jei neteko susidurti) ir galiausiai jis valdo tave visas 24 valandas per parą, įskaitant miegą, kai košmarai į sapnus ateina dovanų pavidalu.

 

Mes čia bejėgiai pagelbėti, nes mus lygiai tas pats priekaištas kankina. Dažnai neapleidžia iki pat paskutinės dienos, kai likus porai valandų prieš sėdant prie stalo desperatiškai blaškaisi prekybos centre, bandydamas staiga sugalvoti, ko gi jiems visiems gali reikėti? Galiausiai, pripirkęs niekniekių, nusivalai prakaitą, atsidusdamas su palengvėjimu ir tik tuomet supranti, kad, velnias, supakuoti tai pamiršai! Ir būtent tuo metu suskamba telefonas iš kurio į tave vėl žvelgia priekaištas - panašu, kad vėluosi.

 

Čia, aišku, tamsioji teatro pusė (suprask - aš). Mano kolegė netruko paprieštarauti, kad jai patinka pirkti dovanas ir šis laikotarpis jai labai gražus, bet (o siaube) - naujienlaiškį juk rašau aš! Ir todėl visiems tamsiosios pusės atstovams (šviesioji pusė tuo irgi gali pasinaudoti, jei jiems jau taip patinka pirkti tas dovanas) skiriamos keletas dienų vidinio priekaišto slopinimui. Jūs tikrai nenupirksite visiems prie stalo sėdintiems bilietų į teatrą, bet pabandyti - verta. Įsiklausykite - visa tai net neišeinant iš namų!

 

Taigi. Tereikia tik perkant internetu (na, galite ir į kasas ateiti jei jau jums taip norisi, bet tada rengtis reikia, eiti…) bilietus į visus mūsų repertuaro spektaklius įvesti/ištarti kodą TAMSIOJIPUSE ir iki pat gruodžio 11 dienos, sekmadienio (imtinai) jūsų lauks 25% tamsiosios pusės siurprizas. Visa tai - vardan bendrumo ir atjautos. Bet susikaupkime - tik iki sekmadienioir bilietų su siurprizu kiekis į kiekvieną pasirodymą ribotas.

 

Visą mūsų pasirodymų grafiką rasite čia.

 

Te jūsų priekaištui ateina galas! (Čia toks žiauriai nekoks šūkis gavosi pabaigai).

 

Gal ta proga ir baigsiu. Geriau pasimatykime teatre.

 

Jūsų,

 

Idioteatro tamsioji pusė

2015/06/05 14:07

 

 

Tėtis ne rėtis: per vieną ausį iėjo, per kitą neišėjo. Liko - ir tai labai svarbu! Nors kartais ir suabėjoji, kiek ten liko, bet patikėkit - liko, ir tikrai nemažai. 
Tad, sveikindami mus visus su vasara, Australus su žiema ir tėčius su jų profesine švente, kviečiame palepinti savo tėvelius ir suteikti jiems galimybę gerai pailsėti. O kas gali būti geriau už teatro terapiją, ypač šviesoms išsijungus? "Vedu tėtį teatran" - taip mes vadiname šį poilsį ir štai trumpa instrukcija, kaip juo naudotis: 
1) Imi tėtį už parankės.
2) Vedi jį teatran (jis gali priešintis)
3) Sodini į vietą (vis dar laikai už parankės)
4) Poilsis
5) Išvedi tėtį iš teatro (jis nebesipriešina)
Paraginimui naudojame kodą TETITEATRAN - šis, perkant du bilietus ir daugiau (tėtį juk reikia vesti!) į visus vasaros spektaklius leis patekti 20% lengviau. Ir galios šis raginimas iki sekmadienio imtinai. Spektaklių sarašas - čia.

Sveikinam tėčius! (čia taipogi raginimas).

2015/04/01 16:11

 

Kartą keliavo senas kareivis namo atostogų. Pavargo kelyje, išalko. Priėjo kaimą ir pasibeldė į pačią pirmą trobą:

- Įleiskite keliauninką pailsėti!

Duris atveria senė:

- Užeik, kary.

- O ar neturėtum, šeimininkėle, ko nors užkąsti?

Senė buvo turtinga, bet skūpa, žiemą ledo neišprašysi:

- Oi, gerasis žmogau, šiandien dar pati nieko nevalgiau. Nieko nėra!

- Na, nėra tai nėra - sako kareivis.

Staiga jis pastebi po suoliuku kirvį:

- Jei jau nieko kito nėra, galima ir iš kirvio košę išvirti!

 

Žinote šią pasaką? Viena iš tų, kurias, man atrodo, turi žinoti visi, bet juk viskas keičiasi: kartos, laikai, technologijos. Būdamas vaikas, aš mintinai žinojau mamos darbo, tėtės darbo, močiučių, Roko, Roko tėtės darbo, Roko mamos darbo,  Manto (Manto mamos darbo atrodo irgi žinojau), Simono, Dovydo ir dar velnias žino kiek telefono numerių. Šiais laikais dažnas nežino net savo paties. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog tai verčia suabėjoti anksčiau neabejotomis tiesomis.

 

Na gerai. Prie reikalo. MUMS REIKIA KIRVIO! Pasižadame išvirti košės ir pamaitinti visus jus, bet be kirvio - na, niekur. Ir štai ta akimirka, kuomet jūs galite mums su tuo kirviu padėti. Viskas gan paprasta: jūsų padedami mes įsigyjame kirvį, verdame košę ir vaišiname ja jus. Tais šiuolaikiniais žodžiais šnekant tai atrodytų maždaug taip: tereikia skirti mūsų teatrui 2% gyventojų pajamų mokesčio, o mainais mes jums skirsime kvietimus į jūsų pasirinktą mūsų teatro spektaklį. Instrukciją kaip tai padaryti galite rasti čia, o musų repertuarą - čia ir čia.

 

- Ne viskas, kas paprasta, yra sudėtinga - sakė vienas labai žymus žmogus ir mes jam antrinam (porinam, dvejinam, 2% = 2kvietimai) ir raginame prisidėti prie košės virimo. Galų gale juk pats procesas irgi be galo smagus. Na o smagiausia dalis yra ta, kad skyrusiems mums savo 2%, mes kartu su kvietimais atsiųsime ir pasakos pabaigą. Galima bus prieš miegą vaikams paskaityti, o tuo pačiu perduoti kažką ateinančioms kartoms.

 

Iki pasimatymo teatre!

Jūsų,

Idioteatras