Taip jie ir vėl kartu! Garbingai raudonuoju kilimu leidžiasi į jubiliejines 25 metų gastroles. Ir gali būti, kad labai trumpam – tik vienam turui, o gal ir ne. Sakė maždaug taip, kai bus nebesmagu kartu – nebevaidins.

Kyla klausimas kodėl jie čia? Todėl, kad puoselėdami draugystę su Keistuolių teatru, užsimezgusią kuriant spektaklį „Ša, kalba mamos“, šįkart drauge nusprendem pakedenti  trupės „Erelis“ plunksnas. O nuo jų tik dulkes nupūsti ir tereikia, nes entuziazmo ir jėgų beveik kaip jaunystėje.

Kultiniams, legendinams ir visokiais kitokiais epitetais pasidabinusiems vyriausiosios Keistuolių teatro kartos aktoriams Robertui Aleksaičiui, Dariui Auželiui, Aidui Giniočiui, Andriui Kaniavai ir Dariui Miniotui, dar žinomiems kaip Intymi vyrų trupė „Erelis“, prieš gerus 25 metus teko pabūti studentais. Užsidarius auditorijoje, jų smegenų vingiuose paklydę lietuvių klasikų, tautosakos ir estrados kūriniai virto spalvingu tekstų ir dainų kiču, kiek primenančiu šizofaziją (termino reikšmė žinoma tik jo autoriui).

Spektaklis

Jums pažįstamas tas nusivylimas, užplūstantis kokiam gudručiui atskleidus siužetą? Jo nepatirsite: siužeto šis spektaklis neturi. „Tai, ką žmonės mato ir girdi šiame šou, yra nenusakoma“, –  teigia „Ereliai“. Kodėl? Nes jie tokie! Tokie buvo, matyt tokie ir liks. Sakytum, gi turėjo pasikeisti per tiek laiko, o ne – tik užlipę ant scenos vėl kaip kadais.

„Išperėtas“ aktorių studentavimo laikais spektaklis šiandien, po 25 metų, vertinamas kaip atsvara visam tuo metu vyraujančiam agitbrigadiniam humorui. Tačiau asociacijos, kuriomis žaidžiama, bus atpažįstamos ne tik tam, kas bent puse kojos buvo ir bent viena akim matė tarybinį pasaulį, bet ir tam, kam visada buvo įdomu kaip buvo ten, kurie ištempę ausis klausėsi mamų ir tėčių gyvenimo istorijų.

Šį kartą „Ereliai“ pristato žiūrovams ne tik oratoriją "Brisiaus galas", "Sakmę pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“. Spektaklio aktorių, o drauge ir autorių pagalba lietuvių klasikų bei tautosakos personažai atskleidžia puses, kurių dar neregėjote.

Kurejai

aidas giniotis>

Robertas Aleksaitis>

andrius kaniava>

Darius miniotas>

Darius auželis>

Režisierius statytojas

Kostiumai

Šviesų dailininkas

Erelis

Indrė Pačėsaitė ir Erelis

Darius Malinauskas

Autorius
Intymi vyrų trupė „ERELIS“ autorius

O viskas vyko taip. 1989 metais po ilgos pertraukos prie tuometinės teatro trupės (kurią Sovietų armija buvo suskaldžiusi į dvi dalis – vieni išėjo vyriškumo mokytis, kiti liko mokytis aktorystės meno, vėliau dalis išvyko į Marijampolės teatrą) ir vėl prisijungia Robertas Aleksaitis. Į sceną grįžta dar studentavimo laikais, kaip patys sako „iš reikalo“ susibūręs sunkiai apibūdinamas reiškinys – Intymi vyrų trupė „Erelis“. Tuometinis IVT „Erelis“ repertuaras buvo panašus į legalų chuliganizmą, lengvą ir ironišką atsvarą agitbrigadiniam humorui, kuris vyravo šalyje. Pirmą kartą kvintetas pasirodė Teatro dienos proga ir kaip visada, šventei pasiruošė keistuoliškai, t.y. ne taip, kaip norėjo kiti, o kaip norėjo patys – kažką papiktino, kažką prajuokino, bet abejingu nepaliko. Tokio kelio ir laikėsi: darė, ką norėjo, ne tai, ko reikėjo ir kūrė, kur galėjo – pakeliui, kelyje, kartu, atskirai, iš atminties, atminčiai.

Aktoriai prisimena, kaip anuomet teko dirbti labai sunkiomis sąlygomis. Privalu buvo  kurti tokias dekoracijas, kurios tilptų į „Žigulių“ bagažinę kartu su dviem magnetofonais ir garso kolonėlėmis. Tai reikalavo kūrybos ir didelių fizinių pastangų, bet buvo labai sveika. Kai prispaudžia bėda, daugiau pradedi galvoti. Ne vienas jų buvimą kartu apibūdina, kaip nuostabiausią gyvenimo laikotarpį, kai supo labai geri ir stiprūs žmonės, kai visus vienijo ir grūdino Lietuvos nepriklausomybės sunkmetis. Kiekvienam norėtųsi grąžinti arba sugrįžti į momentą, kai kunkuliavo tas degantis emocijų kamuolys.

Todėl matyt nenuostabu, kad kelias vėl suvedė visus juos kartu...net po 25 metų.

Intymi vyrų trupė „ERELIS“ galerija
Atsiliepimai
1 2 3
As
2012/1/20 8:29
Netyčia pataikėme į šį, liežuvis neapsiverčia taip pavadinti, "spektaklį".
Tai buvo (ne)jumoro kičo surogatas, paruoštas pagal prasčiausius KVN, Zakarausko ir Ambrozijos banalybių receptus.
Jei tai būtų mažo provincijos miestelio saviveiklos klubo pasirodymas, būtų dar galima toleruoti - juk vyrai ne degtinę geria, o dainuoja ir bando juokelius laidyti.
Bet kada tai daro diplomuoti aktoriai (geriau jau jie degtinę gertų), tai, visų pirma užsitraukią gėdą patys sau, teatrui, kuriam jie atstovauja ir dėstytojams, kurie juos mokė.

Pavogė 2 valandas mano gyvenimo.
Irena
2012/1/18 21:47
Ką tik po ERELIO!!! Visiškas katarsis, nerealu, fantastiška, Jūs- scenos Dievai!!! Jau dabar pradėsiu skaičiuoti dienas iki sekančio Jūsų pasirodymo Vilniuje. Būkit geri, neužtrukit labai ilgai, toks gėris turi būti rodomas dažniau. Juk pajutot, kaip tauta Jūsų pasiilgo! Lauksiu su nekantrumu!
Irena
2011/12/12 22:46
Pagaliau, o tai uzsilaukeme, ne tas zodis!!! Greiciau tas sausis ateitu :))
MYKOLAS
2011/12/12 11:51
VALIO!!!!!!!
Komentuoti
Vardas
Email
Atsiliepimas
Įveskite apsaugos kodą: uyjyy