…užlenkta tauta. Būtent šiais žodžiais pradėdamas 40-ies minučių traktatą, vienas mano kolega (šturmanas) vadavo kitą kolegą (vairuotojas) nuo grėsmės užmigti, eilinį kartą kertant brolišką Lenkijos Respubliką automobiliu. Tuo tarpu iš trijų likusių ekipažo narių du jau seniai miegojo, o vienas (suprask – aš) – ne. Nes kitaip čia apie tai nerašyčiau.

Anyway – tai buvo taip seniai, kad reikėtų naudoti dviženklį skaičių apibrėžti šio senumo senumą. Ir tais laikais (tenesupyksta lenkai) Lenkija mums tebuvo šalis, kurią geriau pravažiuoti naktį, kad kuo mažiau jos matyti. O jei jau atsitikdavo taip, kad reikėdavo važiuoti dienos metu, tai tuomet (tenesupyksta vairuotojas) būdavo bandoma įvairiausiais kitais būdais bandyti tos šalies nematyti. Ir tikrai (pabrėžiu TIKRAI) negalvojau, kad toje šalyje kažkas kada nors pasikeis.

Aš suprantu, kad šalis ar miestas – tai žmonės. Kad nuo to, su kuo tu ir ką darai labai priklauso tai, kaip tau tas miestas ar šalis patiks. Tiesiog nuomonė apie Lenkiją buvo tokia prasta, kad pakeisti ją galėjo tik... net nesugalvoju kas.